Eik plonesnis blyksnis,

Dienos infografika: 123nuoma.lt komentatorių vizualizacija - Klauskite -

Visas pasaulis virto griuvėsiais. Žmonija — beveik visiškai sunaikinta. Dėl radiacijos pusiau sugriuvę miestai tapo nebetinkami gyventi, o už jų, remiantis nuogirdomis, prasideda nesibaigiančios išdegusios dykumos, veriasi mutavusių miškų tankumynai.

Į viršų Šis tas pradžiai Nuobodžio veidrodžiai.

Bet niekas iš tikro nežino, kas ten. Civilizacija nyksta. Prisiminimus apie buvusią žmogaus galybę gaubia prasimanymai, kurie virsta legendomis.

Nuo to laiko, kai paskutinis lėktuvas atitrūko nuo žemės paviršiaus, praslinko daugiau nei dvidešimt metų. Išėsti rūdžių geležinkeliai driekiasi į niekur. Šimtmečio statybos, taip ir nebaigtos, virto griuvenomis. Radijo eteris tuščias. Ryšininkai girdi tik skurdų stūgavimą, tūkstantąjį kartą mėgindami sugauti bangas, kuriomis kadaise būdavo transliuojamos laidos iš Niujorko, Paryžiaus, Tokijo ir Buenos Airių.

Praėjo dvidešimt metų nuo šių įvykių.

Ar tai „iPhone 5“? - Technika - 2020

Bet žmogus — jau nebe šeimininkas Žemėje. Radiacijos sutvertos būtybės kur kas geriau prisitaikiusios prie naujojo pasaulio. Žmonija atsidūrė ties išnykimo riba. Tokių, kurie tuo netiki, visiškai nedaug — vos kelios dešimtys tūkstančių. Jie nežino, ar dar kas nors išsigelbėjo, ar jie — paskutiniai žmonės planetoje. Jie gyvena Maskvos metro — pačioje didžiausioje kada nors statytoje atominėje slėptuvėje.

Paskutinėje žmonijos slėptuvėje. Visi jie atsidūrė metro tą dieną — ir tai išgelbėjo jiems gyvybę. Hermetiški užtvarai apsaugo juos nuo radiacijos ir padarų iš viršaus, susidėvėję filtrai valo vandenį ir orą.

Išoriniai skirtumai

Auksarankių surinkti nuolatinės srovės generatoriai gamina elektros energiją. Požeminėse fermose auginama šampinjonų ir kiaulių. Centrinė valdymo sistema jau seniai subyrėjo, tad stotys tapo nykštukinėmis valstybėmis. Žmonės jose telkiasi idėjų, religijų skatinami arba tiesiog buriasi aplink vandens filtrus. Šis pasaulis nebeturi rytojaus. Jame nebeliko vietos svajonėms, planams, viltims.

Kai raukšlės atsiranda po akimis

Jausmai čia nusileidžia instinktams, kurių svarbiausias — išgyventi. Bet kokia kaina. Pirmasis blokuojamasis postas budėjo ištisą parą, taigi jeigu sargybiniai būtų išgirdę bent menkiausią pagalbos šauksmo aidą, jei būtų pastebėję blankų šviesos atšvaitą ant drėgnų tunelio sienų, tuomet pirmyn, Nachimovo prospekto link, būtų nedelsiant buvęs išsiųstas smogiamasis būrys. Įtampa augo su kiekviena valanda.

Kaip pašalinti gilias raukšles po akimis

Geriausi kariai, puikiai ekipuoti ir specialiai parengti būtent tokioms užduotims, nė akimirkai nesumerkė akių. Kortų kaladė, kuri padėdavo prastumti laiką nuo vieno iki kito pavojaus signalo, jau antrą parą dulkėjo stende spaudimas svorio posto stalo stalčiuje.

Įprastus plepalus keitė tylūs neramūs šnabždesiai, o šiuos — sunki tyla: kiekvienas tikėjosi pirmas išgirsti grįžtančio karavano žingsnių atgarsius. Pernelyg svarbus jis buvo. Sevastopolio stotis gyventojų buvo paversta neįveikiamu bastionu — kiekvienas, nuo penkiamečio berniuko eik plonesnis blyksnis senio, mokėjo naudotis ginklu. Ši stotis-tvirtovė, pasišiaušusi kulkosvaidžių lizdais, spygliuotos vielos dygliais, net suvirintais iš bėgių prieštankiniais ežiais — atrodytų, absoliučiai neįveikiama, — galėjo kristi bet kurią minutę.

Jos Achilo kulnas buvo nuolatinis šaudmenų stygius. Susidūrę su tuo, ką kasdien tekdavo ištverti Sevastopolio gyventojams, bet kokios kitos stoties žmonės tikrai nė nemanytų jos saugoti eik plonesnis blyksnis bėgtų iš ten lyg žiurkės iš vandens semiamo tunelio.

Net galingoji Hanza — Žiedo linijos stočių sąjunga, — apskaičiavusi visas netektis, vargu ar ryžtųsi aukoti visas būtinąsias jėgas Sevastopolio gynybai. Tiesa, ši stotis strategiškai buvo be galo svarbi, bet vis dėlto toks žaidimas nebuvo to vertas.

Elektros energija iš tiesų buvo labai brangi. Tiek brangi, kad sevastopoliečiai, pastatę vieną didžiausių hidroelektrinių metropolitene, už pajamas, gautas iš jos tiekimo Hanzai, dėžėmis užsisakinėjo šaudmenis ir vis vien gaudavo pelno.

Tačiau daugeliui jų teko sumokėti ne vien šaudmenimis, bet ir savo suluošintais, subjaurotais gyvenimais. Gruntiniai vandenys, Sevastopolio palaiminimas ir prakeikimas, sėmė šią stotį iš visų pusių tarsi Stikso vanduo sukiužusią Charono barką.

Jie sukiojo dešimties vandens malūnų mentes, vietinių savamokslių meistrų suręstas tuneliuose, landose, požemio vagose — visur, kur tik galėjo pasiekti inžineriniai žvalgybos būriai, tiekdami šviesą ir šilumą pačiai stočiai ir dar geram trečdaliui Žiedo. Tie vandenys nepailsdami gludino sąramas, ardė cementuotas jungtis, liūliuodami čiurleno visai arti, už pagrindinės eik plonesnis blyksnis sienų, eik plonesnis blyksnis nuslopinti eik plonesnis blyksnis.

Galiausiai neleido sprogdinti nenaudojamų peronų, iš kurių į Sevastopolio stotį be perstojo, tarsi nesibaigianti nuodinga gyvatė, šliaužianti į mėsmalę, judėjo siaubą keliančios padarų ordos. Stoties gyventojai, tos vaiduokliškos pragaro fregatos komanda, buvo pasmerkti amžinai ieškoti ir lopyti vis naujas kiaurymes, nes jų laivas jau seniai buvo prakiuręs, o prieplaukos, kur jie galėtų atsikvėpti, tiesiog nebuvo.

Tuo pat metu jie turėjo atremti ataką po atakos — padarų, slenkančių iš Čertanovo ir Nachimovo prospektų, abordažus Tos būtybės šliaužė iš ventiliacinių šachtų, skverbėsi kartu su drumzlinais veržliais upeliūkščiais per kanalizacijos nuotekas, tekančias iš pietinių tunelių.

Rodėsi, kad visas pasaulis susitelkė prieš sevastopoliečius negailėdamas jokių pastangų tam, kad ištrintų jų prieglaudą iš metro žemėlapio. O jie iš paskutiniųjų laikėsi įsikibę savo stoties, tarytum be jos visoje Visatoje jiems nieko nebūtų likę. Tačiau kad ir kokie nagingi būtų vietiniai inžinieriai, kad ir kaip juos būtų užgrūdinusi, kad ir kokius negailestingus juos būtų išugdžiusi Sevastopolio stotis, jie negalėtų apsaugoti savo miesto neturėdami šaudmenų, lempų prožektoriams, antibiotikų ir tvarsčių.

Tiesa, stotis gamino elektros energiją ir Hanza buvo pasiruošusi mokėti už ją didelę kainą. Tačiau Žiedas turėjo ir kitų tiekėjų, savo šaltinių, o sevastopoliečiai be kaimynų paramos vargu ar atsilaikytų nors mėnesį.

Baisiausia buvo likti be šaudmenų.

eik plonesnis blyksnis kaip numesti 40 kg svorio

Gerai saugomi karavanai kas savaitę išeidavo į Serpuchovo stotį, kad Hanzos prekeivių suteikto kredito sąskaita apsirūpintų būtiniausiais daiktais ir nedelsdami grįžtų atgal. Ir kol sukosi Žemė, kol tekėjo požeminiai šaltiniai bei laikėsi suręsti metro skliautai, tvarka neturėjo eik plonesnis blyksnis.

Aparatūros skirtumai

Tačiau šį kartą karavanas užtruko. Neleistinai ilgai. Darėsi neramu, kad atsitiko kažkas baisaus, nenumatyta, nuo ko nesugebėjo apginti nei užgrūdinti kovose konvojaus kariai, nei per metų metus susiklostę santykiai su Hanzos vadovybe. Būtų ne taip apmaudu, jeigu veiktų ryšys.

Priežastys

Tačiau kažkas atsitiko nutiestai Žiedo link ryšio linijai, ryšys nutrūko dar pirmadienį, o gedimo tvarkyti pasiųsta brigada nieko nepešė. Lemputė švietė silpnai, ji buvo keturiasdešimties vatų stiprumo, bet ne todėl, kad reikėjo taupyti energiją, o dėl to, kad kabineto šeimininkas nemėgo ryškios šviesos. Peleninė, perpildyta vietinės gamybos suktinių nuorūkų, rūko ėdriu melzganu dūmu, po žemomis lubomis besikaupiančiu į tirštus debesis. Stoties viršininkas perbraukė kaktą ir, kilstelėjęs ranką, vienintele akimi žvilgtelėjo į ciferblatą — penktą kartą per pusvalandį.

eik plonesnis blyksnis numesti svorio ant klubų nugaros

Po to trakštelėjo pirštais ir sunkiai pakilo. Daugiau laukti nebėra prasmės. Tvirtas senis, dėvintis dėmėtą vatinį ir nutrintą mėlyną beretę, sėdintis už stalo priešais, būtų prakalbęs, bet užsikosėjo ir vaikydamas dūmus pradėjo mosikuoti ranka. Po to nepatenkintai susiraukdamas atsakė: — Na, aš tau dar kartą pakartosiu, Vladimirai Ivanovičiau: iš pietinės pusės mes nieko atšaukti negalime.

Blokuojamieji postai yra taip spaudžiami, kad vos atsilaiko. Per pastarąją savaitę ten jau trys žmonės sužeisti, vienas — sunkiai, ir tai neskaitant pastiprinimo. Susilpninti pietų aš tau neleisiu. Ten pat dar nuolat reikalingos dvi trijulės žvalgų — patruliuoti šachtoms ir tarpuvartėms.

Na, o šiaurė — atleiskite, laisvų nėra, išskyrus tuos karius iš pasitinkančiosios brigados.

eik plonesnis blyksnis svorio netekimas Denveris

Ieškok, kur nori. Tačiau po valandos grupė jau turi išeiti. Suprask, mes su tavimi mąstome skirtingomis kategorijomis. Juk negalima spręsti tik trumpalaikių problemų! O jei ten kažkas rimta?

Be to, mano namuose po pagalve užsigulėjo dar keletas, — senis šyptelėjo, apnuogindamas sveikus pageltusius dantis, — dėžę tikrai surinksiu. Bėda ne šoviniai, o žmonės. Po dviejų savaičių, jeigu nesuderinsime tiekimo, teks užsklęsti hermetines sklendes pietiniuose tuneliuose, kadangi be šaudmenų mes jų nesulaikysime. Vadinasi, negalėsime prižiūrėti ir remontuoti dviejų trečdalių savo malūnų.

Jau po savaitės jie išeis iš rikiuotės. Elektros sutrikimai Hanzoje tikrai nieko nenudžiugins.

Galbūt jus domina