Crowley antgamtinis svorio metimas, Albert_Bandura_Socialiniai_minties_ir_veiksmo_pagrindai_Socialinė_kognityvi_123nuoma.lt

Sulig metais žmogaus elgesiui aiškinti buvo pasiūlyta daug teorijų. Jose nagrinėjamas pamatines avarijos svorio netekimas 1 savaitė prigimties sampratas ir postuluo­ jamus priežastingumo procesus dera kruopščiai patikrinti dėl keleto priežasčių.

Nuo to, kuo teoretikai laiko žmones, priklauso tai, kuriuos žmogaus funkcionavimo determinantus ir mechanizmus jie tyrinėja nuodugniausiai, o kuriuos palieka netirtus.

Tokie įsitikinimai veikia ne tik tai, ką nagrinėja teoretikai, bet ir tai, kokius jie kuria analitinius įrankius, tinkamiausius, jų manymu, svarbiausiems veiksniams tirti.

Jeigu pagrindinė samprata turi tam tikrą vertę, tuomet mokslinio ty­ rimo rezultatai paaiškins pasirinktus kruopščiam tyrinėjimui žmogaus funkcionavimo aspektus.

Taigi žmogaus prigimties sampratos sutelkia tyrinėjimą ties pasi­ rinktais procesais ir, savo ruožtu, yra sustiprinamos slypinčių konkre­ čiame požiūryje tyrimų paradigmų atradimų. Pavyzdžiui, teoretikai, nenagrinėjantys vidinio vadovavimo gebėjimo žmogaus galimybių požiūriu, apriboja tyrinėjimą išorinėmis įtakomis. Jeigu tyrinėjimo pastangos apribotos tuo, kaip elgsena yra veikiama apdovanojimo ir bausmės, bus rasta pakankamai įrodymų, kad žmogaus veiksmą iš tie­ sų dažnai veikia jo sukuriami padariniai.

Tačiau žmogaus reguliacinės funkcijos yra ne vien išorinis atgalinis ryšys. Crowley antgamtinis svorio metimas, Crowley antgamtinis svorio metimas žmogui priskiria vidinio vadovavimo gebėjimą, taiko tyrimų paradigmas, at­ skleidžiančias, kaip žmonės gali veikti savo pačių motyvaciją ir veiks­ mus, lavindami vidinę įtaką.

Psichologinių teorijų požiūris į žmogaus prigimtį yra ne tik filoso­ finis klausimas. Kai psichologinės žinios pritaikomos praktikoje, sam­ pratos, kuriomis remiasi socialinės technologijos, turi net dar didesnę reikšmę. Jas gali veikti tai, kurios žmogaus galimybės bus lavinamos, i8 I. Tokiu būdu teorinės žmogaus prigimties sampratos gali turėti įtakos tam, kuo žmonės iš tikrųjų tampa. Šis skyrius skirtas daugiausia žmogaus prigimties modeliui ir prie­ Crowley antgamtinis svorio metimas, kurį išreiškia socialinė kognityvi teorija.

Taip pat trumpai apžvelgiamos ir kitos teorinės apybrėžos. Vis dėlto šios lyginamosios analizės apimtis yra apribota pamatine struktūra šiuolaikinių teorijų, kurios veikiau nagrinėja itin skirtingus priežastingumo modelius nei stengiasi pateikti enciklopedinę psichologinių teorijų, Crowley antgamtinis svorio metimas buvo tei­ giamos metai iš metų, apžvalgą. Žinoma, tolesniuose skyriuose svarsto­ ma ir papildoma teorinė medžiaga, skirta įvairiems žmogaus funkcio­ navimo aspektų determinantams ir mechanizmams.

Pavyzdžiui, psichodinaminė teorija žmogaus elgesį laiko dinaminės sąveikos vidinių jėgų, iš kurių dauguma veikia žemiau sąmonės lygmens, raiška Freud, Kadangi šios minties upėtakiai yra tinkami svorio metimui šalininkai pagrindines elgesio priežastis sieja su vidiniais individo akstinais, būtent čia jie ir ieško paaiškinimų, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi.

Nors ši teorija susilaukė plataus pripažinimo ir giliai įsitvirtino visuomenės požiūryje į žmogaus elgesį, ji neišvengė ir kritikos. Tokių teorijų kritika turi ir konceptualųjį, ir empirinį pagrindus. Vi­ diniai determinantai dažnai kildinami iš elgesio, kurį galbūt patys lėmė, sukuriant aiškinamuosius ratus, kuriuose apibūdinimas tampa priežasti­ niu aiškinimu.

Pavyzdžiui, priešiškumo impulsas nustatomas pagal žmo­ gaus ūmų elgesį, kuris paskui priskiriamas paslėpto priešiškumo impulso veiksmui.

Panašiai pasiekimų motyvų buvimas kildinamas iš pasiekimų elgesio; priklausomybės motyvai - iš priklausomybės numesti svorio Barbė smalsumo motyvai - iš smalsaus elgesio; galios motyvai —iš dominuojančio elgesio Psichodinaminė teorija 19 ir t. Yra begalė akstinų, apie kurių buvimą galima spręsti iš elgesio.

Iš tikrųjų skirtingos teorijos nurodo skirtingus skatinamųjų veiksnių sąrašus, kai kurios jų pateikia keletą universalių akstinų, kitos - savitų akstinų rinkinį.

Priežastinius teiginius, susijusius su akstinais, įmanoma empiriškai patikrinti, o akstinai turi būti tiksliai apibrėžti, veikiau re­ miantis ankstesnėmis sąlygomis, kurios juos padaro veikiančius ir valdo jų stiprį, nei siejant su elgesiu, kurį greičiausiai sukelia. Sąvokinė teorijų, kurios remiasi akstinais ar impulsais kaip pagrin­ diniais elgesio skatinamaisiais veiksniais, struktūra taip pat buvo kriti­ kuojama, kadangi nepaisė žmogaus veiksmo sudėtingumo ir kintamo modeliavimo.

Vidinis skatinantis veiksnys negali tinkamai paaiškinti reikšmingų tam tikro elgesio pokyčių skirtingų situacijų aplinkybėmis. Kai įvairios socialinės sąlygos sukelia numatomus elgesio pokyčius, postuluojama priežastis negali nei slypėti organizmo akstine, nei būti mažiau sudėtinga už įvairias jos pasekmes.

Crowley antgamtinis svorio metimas

Psichodinaminė teorija pripažįsta visapusišką psichinį determiniz­ mą, tačiau paprastai nenubrėžia griežtų ribų tarp neįsisąmoninto vi­ dinio gyvenimo ir žmogaus minties bei veiksmo.

Iš tikrųjų sakoma, kad vidinė dinamika sukelia itin įvairias pasekmes, Crowley antgamtinis svorio metimas ir priešingas elgesio formas, todėl tokias apybrėžas nelengva patikrinti ar paneig­ ti empiriniais įrodymais.

Nors konceptualų psichodinaminių akstinų teorijų tinkamumą įmanu aptarinėti ilgai, sėkmingas svorio metimas visą laiką nepaisy­ ti jų empirinių ribotumų. Jos pateikia parengtus jau įvykusio elgesio aiškinimus, bet, kaip netrukus pamatysime, negali numatyti būsimo elgesio.

Beveik kiekviena teorija gali Crowley antgamtinis svorio metimas jau įvykusius dalykus. Kitų perspektyvų tyrinėjimų rezultatai pabrėžė poreikį priežastinę ana­ lizę perkelti nuo vidinės dinamikos prie asmeninių ir aplinkos veiksnių savitarpio priežastingumo. Elgesio modelius, paprastai priskiriamus neįsisąmonintoms vidinėms priežastims, galima sukurti, pašalinti ir atkurti keičiant atitinkamas socialines įtakas ir žmonių mąstymo bū­ dus.

Tokie rezultatai rodo, kad pagrindiniai elgesio determinantai kyla veikiau dėl transakcinės dinamikos nei vienpusiai susiję su neįsisąmo­ nintų psichinių funkcijų vidine dinamika. Pirmiausia teorijos turi pasižymėti numatymo galia. Antra, metodai, kuriuos pateikia teorijos, turi būti pajėgūs reikšmingai keisti žmogaus išgyvenimus, mintis ir veiksmus. Taikant teorijas tampa akivaizdžios jų silpnosios vietos, jas galima vertinti pagal gautus rezultatus.

Įvykius galima numatyti ir pakeisti nežinant sėkmės pamato. Taigi, trečia, teo­ rijos turi nustatyti žmogaus elgesio determinantus ir tarpinius mecha­ nizmus, dėl kurių jie sukuria padarinius. Tačiau aiškinimai, neturin­ tys numatymo galios, bus pseudoaiškinimai.

Vadinasi, apie aiškinimo tinkamumą daugiausiai sprendžiama numatymo tikslumo terminais. Psichodinaminės apybrėžos viso to stokoja. Numat ymo veikmė Teorijoms, kurios priskiria elgesį neįsisąmonintiems vidiniams de- terminantams, sunku juos įvertinti.

Kadangi jas slepia nesąmoningai veikiančios gynybinės funkcijos, individai veikiausiai nėra susipažinę su jų elgesį valdančiais veiksniais. Taigi norint prieiti prie neįsisąmo­ nintų skatinamųjų veiksnių reikia imtis slaptų priemonių, kad būtų apeita budri gynyba.

Albert_Bandura_Socialiniai_minties_ir_veiksmo_pagrindai_Socialinė_kognityvi_teorija.pdf

Šiam tikslui taikant projekcinius metodus, žmo­ nių prašoma pasakyti, ką jie mato žvelgdami į rašalo dėmes, sukur­ ti pasakojimus pagal neaiškius paveikslėlius, užbaigti sakinius, piešti žmones ir pateikti laisvąsias žodžių asociacijas. Tikima, kad atsakas į tokius nevienaprasmius dirgiklius atskleis šiaip jau slepiamus siekius ir prieštaringas psichines funkcijas. Siekiant atskleisti neįsisąmonintą psichinį gyvenimą, taip pat tyrinėjamos paslėptos žodžių, veiksmų ir sapnų reikšmės.

Laboratoriniai emocinių reakcijų į grėsmingus griežtas xtreme riebalų degintojas neįsisą­ monintos determinacijos tyrinėjimai taip pat nebuvo labai sėkmingi. Tikėtina, jog neįsisąmoninta savastis pasižymi jautriomis diskrimina­ cinėmis galiomis aptikti grėsmes ir mobilizuoti gynybines funkcijas, kad išlaikytų šias grėsmes toliau Crowley antgamtinis svorio metimas sąmonės.

Vis dėlto kruopščiai suplanuoti eksperimentai, kuriuose registruojamos kognityvios, auto­ nominės ir motorinės reakcijos į grėsmingus įvykius, neatskleidė psi- chodinaminės teorijos numanomų neįsisąmonintų veiksnių Eriksen, Psichodinaminiai teoretikai paprastai teikia pirmenybę klinikiniam teorijos tikrinimui. Moksliškai analizuodamas psichoana- litinės teorijos pagrindus, Grūnbaum rimtai abejoja klinikinių duomenų, surinktų per gydymo seansus, įrodomąja verte.

Tokie duo­ menys yra per daug paveikti terapeuto sugestyvios įtakos, kad teiktų žinių apie teorijos validumą. Teorijos vertė galiausiai nustatoma pagal jos naudingumą, atsisklei­ džiantį metodų, naudojamų psichologiniams pokyčiams sukelti, galia. Kiti moksliniai sumanymai vertinami pagal jų galutinį indėlį į nu­ matymą ir technines naujoves, pritaikius tas žinias. Pavyzdžiui, aero­ nautikos srityje dirbantys mokslininkai nustatė tam tikrus dėsnius, naudodami aerodinaminį vamzdį.

Jeigu, taikant šiuos dėsnius, jiems niekada nepavyktų sukurti galinčio skristi lėktuvo, jų teorinių apybrė- žų vertė taptų labai įtartina. Toks sprendimas taikytinas ir teoriniams mintijimams medicinos srityje, jeigu Crowley antgamtinis svorio metimas tikros fiziologinius procesus nagrinėjančios teorijos niekada nepateikia fizinių negalavimų jokių prevencinių ar gydymo būdų.

Taip yra todėl, kad net ir nuodugniausiai išplėtotos teorijos ne visuo­ met tiksliai nusako papildomas prielaidas, kurios susijusios su numaty­ mais, kylančiais iš kvestionuojamo teiginio. Plėtojant ir tikrinant teori­ ją, papildomi veiksniai, kurių prireikia būtinoms ir pakankamoms tam tikrų įvykių atsiradimo Crowley antgamtinis svorio metimas apibrėžti, dažnai neatskleidžiami. Be to, teorinis svorio prarasti jaustukai gali būti teisingas, bet kai kurios iš papildomų prielaidų - klaidingos.

Tikslinamasis įrodymas dažniau paskatina per­ žiūrėti papildomas prielaidas nei atsisakyti pamatinės teorijos. Teorija atitinkamai keičiama, užuot nerimavus, ar pataisytas variantas tebėra ta pati teorija.

Koncepcinės struktūros, menkai paaiškinančios elgesį, galiausiai atmetamos ne todėl, kad įrodoma jas esant klaidingas, o dėl to, kad apima tiek ribojančių sąlygų, jog jų aiškinamoji ir numatymo vertė labai apribojama. Mažėja susidomėjimas pataisytos teorijos, ku­ rią geriausiu atveju galima pritaikyti tik nedaugeliui situacijų, galutinės tiesos ar klaidingumo ieškojimu.

Todėl silpnos teorijos falsifikacijos patikrinimus atlaiko lengviau nei naudingumo patikrinimus. Jas galų gale išstumia geresnė teorija, o ne daug jėgų atimanti falsifikacija. Psichologiniai požiūriai, elgesį priskiriantys neįsisąmonintų impulsų veikimui, įžvalgą ar savimonę laiko būtina, siekiant ilgalaikių elgesio po­ kyčių.

Apibūdinant žmonių impulsus, kurie gali įvairiai pasireikšti, jiems ką nors sakant ar darant, grindžiamieji elgesio determinantai pamažu tampa suprantami. Kai šie impulsai įsisąmoninami, jie turbūt nustoja veikti kaip skatintojai arba lengviau pasiduoda sąmoningai kontrolei.

Crowley antgamtinis svorio metimas

Vis dėlto jeigu naudojamasi žodinėmis ataskaitomis, o ne tiesioginiais žmonių funkcionavimo ma­ tavimais, tai net kontrolinės grupės tiriamieji, kuriems nebuvo suteikta terapinė pagalba, atrodo tarsi jiems būtų gerokai pagerėję.

Visiškai nestebina, kad vidines įžvalgas nedažnai lydi elgesio poky­ čiai. Lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį. Pavyzdžiui, alkoholikus galima daug lengviau įtikinti, kad jie geria dėl įsitvirtinusios oralinės priklausomybės, nei prikalbinti nustoti gerti. Be to, daugelis įžvalgų atsiranda savaime. Kaip greta kitų paste­ bėjo Marmorkiekvienas psichodinaminis požiūris naudojasi sava vidinių priežasčių grupe ir prioritetiniu įžvalgos būdu.

Tariamus determinantus save įtvirtinančio interviu metu gali lengvai patvirtin­ ti terapeutas, kuris įtaigiai interpretuoja ir reaguoja palankiai, kai tik kliento pasakojimas atitinka terapeuto įsitikinimus Murray, ; Truax, Tokiu būdu skirtingų teorinių orientacijų šalininkai dar­ be kartotinai atranda pačių pasirinktus skatinamuosius veiksnius, ta­ čiau retai randa įrodymų konkuruojančių požiūrių gynėjų skatinamie­ siems veiksniams.

Panašiai iš terapeuto koncepcinės orientacijos gali­ ma spręsti, ar klientai atras, ar ne neįsisąmonintąją psichiką ir kas joje bus. Freudiškasis nesąmoningumas skiriasi nuo jungiškojo. Daugelis teorijų jo net nepostuluoja, tačiau, nesikreipdamos į neįsisąmonintą vidinį gyvenimą, sėkmingai numato ir sukelia psichologinį pokytį.

Atrodo, kad grindžiamųjų motyvų įžvalgos siekis veikiau yra įsiti­ kinimo virsmas nei vidinio atradimo procesas. Vadinasi, įžvalgos tipus ir neįsisąmonintus skatinamuosius veiksnius, kuriuos žmonės linkę rasti savyje psichodinaminės analizės metu, galima geriau numatyti iš terapeuto koncepcinės įsitikinimų sistemos nei iš klientų faktiško­ jo psichologinio statuso.

Absolute Financial Services Jums padės tai įgyvendinti! Chore dainuoja 45 dainininkai, iš kurių penki jau atsisveikina, kartu koncertavę septynerius metus. Apžvelgiant bendrą choro sceninį vaizdą, galima didžiuotis jais.

Klausimai apie įsitikinimų virsmą savimonės vardan tiktų ir kitiems teoriniams požiūriams, jeigu šie taip pat dau­ giausia mokytų žmones aiškinti savo veiksmus teorijos kalba, tačiau nesugebėtų palengvinti elgesio sunkumų, dėl kurių buvo kreiptasi pa­ galbos. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo to, kokios taikomos kitos priemonės, psichologijos metodai turėtų būti įvertinti pagal jų veikmę keičiant faktiškąjį psichosocialinį funkcionavimą.

Vėliau bus apžvelgti įrodymai, at­ skleidžiantys, kad veiksnių, kurie daro įtaką elgesiui, ir jo sukeliamų padarinių įsisąmoninimas labai veikia emocines reakcijas ir elgesį. Šie sąmoningi elgesio determinantai yra lengvai įrodomi ir gali būti em­ piriškai patikrinami. Žmonėms naudingiau keisti ir plėtoti savo sąmo­ ningą kognityvų funkcionavimą nei ieškoti neįsisąmoninto psichinio gyvenimo.

Iš tikrųjų pati neįsisąmonintos minties idėja yra priešta­ ringa. Mintis nurodo mintijimo, refleksijos, įsivaizdavimo ir kitas są­ moningai atliekamas suvokiamąsias veiklas. Minties pavertimas neįsi­ sąmoninta panaikina jos įprastinę reikšmę. Žinoma, žmonės, nuolat taikydami kognityvias operacijas, paverčia jas rutiniškomis, kol ima atlikti esant visai žemam sąmoningumui. Žmonės Crowley antgamtinis svorio metimas reaguoja įsi­ tvirtinusiais mąstymo būdais ir įprastais elgesio neapmąstant būdais.

Vis dėlto minties ir veiksmo rutiniškumą derėtų skirti nuo neįsisąmo­ ninto psichinio gyvenimo, kuris sustyguoja elgesį. Ji teigia, kad žmogaus veiksmus valdo bruožai, kurie apibūdinami kaip plačios pa­ stovios dispozicijos elgtis vienaip ar kitaip.

Bruožų teoretikams rūpi ne svorio netekimas Wisconsin išsiaiškinti, kaip dispozicijos sukelia elgesį, motyvuoja ir jį nu­ kreipia, bet ir įvertinti asmenybės bruožus ir patikrinti jų numatymo naudingumą. Jeigu elgesys iš esmės yra dispozicijos padarinys, tuomet veiksmai turėtų būti ganėtinai pastovūs visose situacijose Crowley antgamtinis svorio metimas nekisti bė­ gant laikui.

Pagrindiniai prieštaravimai sukasi tiek apie šią pamatinę prielaidą, tiek apie nesutarimus dėl pirminių asmenybės bruožų skai­ čiaus ir rūšies. Bruožų mat avi mų numatymo nauda Iki šiol paskelbta daugybė tyrimų, rodančių, kad asmenybės bruožų matavimai paprastai silpnai koreliuoja su socialiniu elgesiu skirtin­ gose situacijose Mischel, ; Peterson, ; Vernon, Kai reikšmingas ryšys patvirtinamas, tokia matavimų nauda paaiškina apie 10 proc.

Crowley antgamtinis svorio metimas

Praeities elgesys numato ateities elgesį pana­ šiose situacijose gana sėkmingai, tačiau elgsena kinta situacijose, kurios skiriasi savybėmis, darančiomis įtaką tam tikros elgesio formos funkci­ nei vertei.

Taigi, pavyzdžiui, agresyvaus bruožo matavimas mažai tepa­ deda numatant, ar žmogus elgsis agresyviai nepanašiose situacijose. Požiūris, kad bruožai reguliuoja elgesį, turi daug šalininkų, nepai­ sant svarbių priešingų įrodymų. Aiškindamas tvirtą tikėjimą apiben­ drintose dispozicijose, Mischel nustatė daug veiksnių, kurie gali skatinti žmones matyti vienodą elgesį ten, kur jo nėra.

Fizinės išvaiz­ dos, kalbos ir ekspresyvaus elgesio vienodumas gali sudaryti pastovumo įspūdį, nors asmens veiksmai ir kinta. Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai kartotinai stebimi veikiau tik tam tikroje aplinkoje, tokioje kaip darbas, socialinė veikla arba namai, o ne visose šiose skirtingose vieto­ se, kur jie gali elgtis labai įvairiai. Kai stebintieji apie kitus sprendžia, remdamiesi tik viena transakcija, jie linkę sieti elgesį su asmeninėmis dispozicijomis.

Priešingai, veikėjai, kurie gerai žino, kad elgesį keičia atliepdami į kin­ tamus reikalavimus, labiau linkę vertinti savo veiksmus kaip kintamus priklausomai nuo aplinkybių ir ribojimų. Kliovimasis žodiniais aikštaus elgesio matavimais gali būti toles­ nis dirbtinio apibendrinimo šaltinis.

Tyrinėjant bruožų tarpsituacinio numatymo ryšį žmonių dažnai prašoma įvertinti jiems būdingą elgesį niekuo neišsiskiriančioje, o ne savitoje aplinkoje.

Crowley antgamtinis svorio metimas

Vadinasi, nepastovių atsakymų galima vengti ar jų nepaisyti, stengiantis išgauti tipiškumą iš įvairovės. Elgesio suvokiniai, žinoma, yra itin paveikti išankstinių nuomonių apie save ir kitus.

Veiksmai paprastai atrenkamai pastebimi, i6 I. Dėl atrenkamojo kognityvaus apdorojimo atsiranda žmonių savojo elge­ sio vertinimų pastovumas, nors iš tikrųjų elgesys gali gerokai keistis.

Tokia piramidė taps tikrai neįkainojamu talismanu, atnešančiu sėkmę. Dvasios yra antgamtinės būtybės, turinčios valią, sugebėjimą bendrauti su materialiu pasauliu ir įvairius paranormalius sugebėjimus. Daugelis žmonių domisi: kaip sužadinti meilės dvasią? Kaip sužadinti noro dvasią? Į šį klausimą atsakysime žemiau.

Taigi elgesys atrodo pastovesnis iš žodinių ataskaitų, kuriomis labai pasikliauja bruožų teoretikai, o ne vertinant jį tiesiogiai. Metodol oginių sprendimų paieška Pastangos paneigti bruožus ir jų priežastinio nepriklausomumo dispo­ zicijas neliko neginčijamos.

Šių teorijų šalininkai teigia, kad atrodantis skirtingas išoriškas elgesys gali būti to paties grindžiančio motyvo raiš­ ka. Sis argumentas nebuvo itin įtikinamas, kadangi nebuvo pateikta patikimų elgesį identifikuojančių kriterijų, nusakančių, kur pasireiškia tam tikras esminis motyvas, o kur ne. Siūlomi metodologiniai taisymai, kaip ir kritika, yra kelių formų.

Žmonių klasifikavimas ir bruožų matmenų individualizavimas.

Galbūt jus domina