Buddys seserys svorio metimas

Įstabaus grožio sportininkė vadovaujasi kiek kitomis vertybėmis: ji panirusi į alinamas treniruotes, verslą, bendravimą su artimaisiais, o ištaikiusi laisvą akimirką nesilinksmina vakarėliuose, bet stengiasi kur nors iškeliauti. Ži­lins­ko nuotr.

R 6 Lietuvos ir Europos kiokušin karatė čempionei komentarai, kad ji nė kiek nepanaši į karatistę, — didelis komplimentas. Ka­ra­tis­tės su­tik­ti gat­vė­je su spor­ti­ne ap­ ran­ga neį­ma­no­ma.

Kaip pagreitinti svorio kritimą?

Liek­nu­tė pla­čiai be­si­šyp­san­ti R. Pi­vo­riū­ nai­tė nea­ti­tin­ka jo­kių spor­ti­nin­kėms daž­ nai lip­do­mų ste­reo­ti­pų: ji ga­li pa­si­gir­ti ne tik pui­kia iš­vaiz­da ir sti­liu­mi, bet ir so­li­džiu iš­si­la­vi­ni­mu, įs­pū­din­gu įvai­rios veik­los są­ ra­šu.

Filmas „Laimingasis Ladzaras“: pakilti virš laiko sąvokos

Ne­se­niai ji ėmė­si dar vie­no vers­lo. Nors ne­re­tai R. Pi­vo­ri­ūnai­tei prieš var­žy­ bas ten­ka lai­ky­tis įvai­riau­sių die­tų, vie­nas da­ly­kų, ku­rio ji ne­ga­li at­si­sa­ky­ti, — sal­du­ my­nai. To­dėl iš­gir­du­si si­ūly­mą pa­si­ma­ty­ti vie­no­je se­na­mies­čio buddys seserys svorio metimas spor­ti­nin­ kė itin nu­džiu­go.

Gąs­di­na vie­šu­mas?

Ma­no dar­bas — spor­tas. Vi­sa­da at­ sa­kau į klau­si­mus, su­si­ju­sius su spor­tu, — juk prieš ir po var­žy­bų tu­ri­me da­ly­vau­ti spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se, tai na­tū­ra­lu. Ta­čiau dau­giau ne­tu­riu ką pa­pa­sa­ko­ti.

Spausdinti Nemuno salą vertėtų rezervuoti ateities kartoms? Tomo Raginos, Jono Palio archyvo nuotr.

Daug mū­sų, spor­ti­nin­kų, gy­ve­na spor­to sa­lė­je: ne tik pa­tys spor­tuo­ja, bet ir dir­ba tre­ne­riais. O grybelis suplemen riebalų degintojas dir­bu ki­to­kius dar­bus, nors dar­bų gra­fi­ką vi­sa­da pri­de­ri­nu prie spor­to. Vi­si ži­no, kad ry­tais man dar­bo klau­si­mais skam­bin­ti ne­ga­li­ma, nes bū­nu tre­ni­ruo­tė­ je, kaip ir penk­tą va­lan­dą va­ka­ro.

Ne var­žy­bų se­zo­nu kar­tais sau lei­džiu ne­nuei­ti į ant­rą tre­ni­ruo­tę, bet vie­na tre­ ni­ruo­tė per die­ną — šven­ta.

Sa­vait­ga­liai, ke­lio­nės, atos­to­gos — juk spor­ti­nin­ko gy­ve­ni­me yra ir leng­ves­ nių lai­ko­tar­pių. Kiek­vie­ną die­ną ne­ga­liu sau leis­ti at­rak­ci­jų, bet ne­sis­kun­džiu — už­ ten­ka ir dar­bų, ir poil­sio.

Ma­no tre­ne­ris daž­nai klau­sia, ar man tik­ rai pa­tin­ka pro­ce­sas. Jis man lie­pia mė­gau­ tis tuo, ką da­rau. Juk ki­taip nie­ko nei­šei­tų. Ne­tu­ rė­jau lė­lių. Ta­čiau tu­riu vy­res­nį bro­lį, ku­ ris man vi­sa­da bu­vo auto­ri­te­tas, se­kio­jau jam iš pas­kos.

Sese, budėk!

Kar­tą, bū­da­ma sep­ty­ne­rių, su juo nuė­jau į tre­ni­ruo­tę, nors ne­tu­rė­ jau pla­nų spor­tuo­ti. Bū­da­ma vai­kas net ne­sup­ra­tau, kas man ta­me spor­te pa­ti­ko, bet nu­bė­gau pas tre­ne­rį ir pak­lau­siau, ar ga­lė­čiau lan­ky­ti ir aš.

Tad ki­to­je tre­ni­ruo­ tė­je jau da­ly­va­vau su bro­liu.

Vai­kys­tė­je vi­suo­met bė­gio­jau pas­kui bro­lį: jis į lau­ką su drau­gais, aš ir­gi. Jo drau­gai net juok­da­vo­si dėl ma­no bė­gio­ji­mo iš pas­kos. Ypač ska­nias va­ka­rie­nes, o tai yra blo­giau­sia.

Nemuno salą vertėtų rezervuoti ateities kartoms?

Ne se­zo­ no me­tu lei­džiu sau dau­giau. Ir vėl — daž­ nai pie­tus iš­kei­čiu į py­ra­gė­lį, kad ne­bū­tų vis­ko per daug.

Vi­sa­da sa­ve ri­bo­ju, jau esu iš­siug­džiu­si šį įp­ro­tį. Bet kai ruo­šia­mės var­ žy­boms, ra­cio­ną tu­riu ypač ap­ri­bo­ti.

• 123nuoma.lt indėlį kompensavo netikėtai trigubą dublį surinkęs gynėjas
• Hugo hurley prarado svorio
• Vilioja lieknėti
• Numesti svorio dienos patarimai
• Stebuklo įvaizdį mėgsta ir kiti kūrėjai, juos vaizduojant ypač parankus kinas, deja, šiandien jau tapęs pigių stebuklų industrija.